Gegė ir Gaidys

- Tai tik tu laimingas, gaiduti broleli,
Turėdams taip garsų ir gražų balselį! –
,,Tai, ką balsas mano, gegyte sesute!
Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę! [Daugiau…]

Beždžionė ir veidrodis

Veidrody save pamačiusi, Beždžionė
Bakst iš tyko Lokiui į pašonę:
“Pažiūrėk, – ji sako: – mielas pone,
Kas per baidyklė ši? [Daugiau…]

Gulbė, lydeka ir vėžys

Kada tarpusavy nesutaria draugai,
Jų bendras darbas nesiseks gerai,
Naudinga nieko jie nepadarys. [Daugiau…]

Žmogus ir levas

Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus,
Ir tenai jį levas sutiko smarkus.
Abudu nemažu: viens girių ponas,
O antras laukų ir kaimų valdonas.
Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti,
Tą tiesą ir dabar galim suprasti.
Nesang žmogus levą kaip tikt pažino,
Tuojaus iš piktumo velniu vadino,
O kirviu, su kuriuom medžius kapojo,
Metė ing levą ir pažeidė koją.
Po kiek metų (taip jiems dievas priliko)
Tas pats levs ir žmogus vėl susitiko.
Tuomet levas: ,,Žinok tai, o žmogau galingas!
Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas.
Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau,
O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,
Pakol mirsiu,
Neužmiršiu.”

Šuo Didgalvis

Šuo didei smarkus, vadinams Krizo Didgalvis,
Pas liūtus bylinėdams kartą avį apskundė.
Tikt baisu girdėt, koks tai neprietelius buvo.
Su visais šunimis kaimynų vaidą vis kėlė:
Dieną ir naktį jisai bėginėdavo lygiai padūkęs,
0 kad ne kitaip, tai tikt guiniodavo žvirblius.
[Daugiau…]

Ąžuols gyrpelnys

Aužuols, ans šakots didpilvis, ore stovėdams,
Su žaibais ir vėtroms daug jau buvo kariavęs,
0 besipešdams dar visados lažybą laimėjęs.
Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiavos.
[Daugiau…]

Vilks provininks

Vilks, ansai visiems pažįstams jėgėrė girių,
Kurs kytriai pagiriais medžiodams krūmuose slapos
Ir tarp kaimenių daug pečenkų greitai padaro,
Tas mėsininks vienąkart išalkęs bėgo iš krūmų;
Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis vogti iššoko
Ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo,
Ale dar ne ožka, bet dar ožkatė ji buvo.
[Daugiau…]

Rudikis jomarkininks

Rudikis kartą slaptoms į turgų bėgo medžioti.
Bet tas glūpas daikts, niekados ant turgaus nebuvęs,
Mislijo, kad tada dovanai tavorą parduoda
Ir taip jau šunis visus meilingai penėja.
[Daugiau…]

Pasaka apie šūdvabalį

Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena
Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,
Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,
Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,
Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė į svodbą.
[Daugiau…]

Lapės ir gandro čėsnis

Lapė ant laukų medžiodama gandrą sutiko.
„Sveiks, – tarė, – miels brolau! Ką veikia tavo pačiutė?
Kūdikiai tavo taip jau ką veikia savo lizdelyj?
O ir tu ką veiki, ar sveiks, ar drūts dar medžioji?
Bet nedyvyk man, brolau, jau barti reikėtų.
[Daugiau…]