|
-> 1
Aš apieškojau visą namą –
Lova paklota ir skobniai tušti.
Aš apieškojau visą lauką –
Jokios brydės! Kaip siena – kviečiai aukšti.
Aš apieškojau visą girią –
Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.
[Daugiau…]
Keliaukit, lygumos,
nes jūsų laukia tie, kurie šiandieną gims,
ir jūsų laukia tie, kurie šiandieną skirsis,
kaip skiriasi nuo kranto atlauža maža,
kaip skirias kūdikystė nuo jaunutės motinos.
[Daugiau…]
Maldų knygos rūdija.
Kiekvienas puslapis sunkus kaip įkaitintas metalas.
Jeigu jų daugiau neatversiu, kaip kalbėsime?
[Daugiau…]
Tu ateini, senas liūdesio apaštale,
dulkėtom kojom. Namų ieškoti?
Tau nėra vietos žemėje
ir nebuvo Paskutinėj Vakarienėj;
tave persekioja
amžinas mūsų bičiulis liūdesys.
[Daugiau…]
-> Priartėk, nors nelaukiu.
Aš tik pavargęs. Laukimas mane išvargino.
O norėjau būti kuo arčiausiai Tavęs,
kad mūsų neskirtų jokia kūno žaizda,
kad kraujas Tavo žaizdose būtų mano.
Bet aš pavargau
ir negaliu iškentėti jokios žaizdos,
jokio kraujo lašo.
[Daugiau…]
I
Norėjau gyventi – o mirštu.
Norėjau kalbėt – o tyla.
Paukštis krisdamas sminga
kaip strėlė ties mano sala.
[Daugiau…]
Neišlaikysim žemės ir svajonių,
neišlaikysim jokio medžio šešėlio
ir mirsim neseniai atėję,
tik už save ir žemės dalį atkentėję.
Nebeieškokime –
mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,
[Daugiau…]
Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad žemė – liūdesys?
Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad aš – to liūdesio dalis?
[Daugiau…]
-> Norėjau aš priglausti visą žemę
su lobiais: auksu ir anglim,
bet dienos buvo neįžvelgiamai užtemę –
išroviau skausmą su šaknim.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai