Karunka

NEATEINA mintys, nesirašo eilės
Ir nelaša kraujas rašalu juodu;
Kažin ko taip ilgu, kažin ko taip gaila
Ir pačiam be galo liūdna ir graudu.

Leiskit pažiūrėti nors pro langą šilo,
Leiskit pažiūrėti marių mėlynų –
To bedugnio skliauto sielvartingo gylio
Ir dangaus blakstienų, ašarų pilnų…

Aš iš margo svieto smulkmenų, detalių:
Lauko, pievų, miško, skliauto ir žvaigždžių
Susikūriau savo pasakišką šalį –
Pats nepasidžiaugęs, perdaviau žodžiu.

Verkė mano skliautas, ašarom pasruvęs,
O gal man tik rodės, galgi aš klydau?
Tai nuvargęs šiandien, išsimušęs suvis –
Aš ieškojau laimės ir nesuradau…