Atėjo vakaras

ATĖJO vakaras, suraukęs antakius.
Kaip žmogžudys, krauju rankas sutepęs.
Klajojau mintimis tuo meilės sentakiu,
Turėjau galios tarti “tapk!” ir – tapo.

Deja, nebuvo vakaro, nei antakių…
Tai vakaras netikras – mano sukurtinis,
Bet tu klajosi mano meilės sentakiu,
Nuėmęs knygą nuo lentynos.