Kūčių naktis

Paliko mane ir nutilusią stotį visi traukiniai.
Žėri raudonos žarijos tarp žvilgančių bėgių.
Miško užuovėjoj miega mano namai.
Vakaras kvepia eglių sakais ir sniegu.

Ūžiantį vėjo žibintą neša tėvas tylus.
Mūsų šešėliai prišąla prie medžių kamienų.
Spingsi ugnis toli už šarmotų stiklų.
Dunda gruodo širdis po žingsniu kiekvienu.

Žiūri tėviškės žvaigždės į veidus mums.
Klausosi kiemo topoliai mūsų alsavimo.
Mirga virš gimtojo stogo sietynas ramus
ir beria baltą sidabrą į rūkstančius kaminus.

Ąžuolo durys praviros laukia. Tenai
plūsta švelni šviesa iš ugniakuro. Šypsosi motina.
Miško užuovėjoj bunda mano ir mūsų namai.
Kvepia vidunaktis juodalksnio dūmais ir žemės duona.