Kalėdos

1. KŪČIA

Baltų sielių, juodų sielių
nemunais užtvino paskutinė advento naktis … –
Ant tų sielių žydi baltos rožės –
baltos saulės trys.

Pilna mano dūšia ir pilna širdis
žalių eglių, kadugių žalių.
Ir lūšnelė mano tai pilna Jam
aukso ir sidabro ir brangių žaislų.

Šokite jūs, mano dienos, saulėtos ir liūdnos,
ir vaikai prie kūdikėlio Kūčios ir visi vaikai.
Susirūpinęs ir nusiminęs valgau Viešpaties Bernelio Duoną,
o už durų beldžiasi, už durų supasi visi varpai…

2. BERNELIŲ MIŠIOS

Kantafiliai žiedų žemčiūguose paskendo,
užgesusi žvakelė migdo kedrų snaudžiančią sargybą,
dangus altoriuose aukojamas
žvaigžde skaidriausia žiba.

Vamzdeliai, būgnai, debesys ir vėjai,
tylybė tylinti, vargonai ir cimbolai triukšmingieji,
iškelkite osanną lig dausų –
osanna in excelsis Deo.

Ne čiobrai smilkina, ne tulpės žydi –
ta dieviška širdis mus lanko,
tas šventas kūdikis, užgimusis ant šieno,
suvystytas ant motinos Marijos rankų.

Ir šaukia liaupses angelai ir meilės kankinės Dievuj mergelės –
ir meldžiasi Aronas, Mozė ir Elijas dievobaimingi ir ramūs,
ir milijonai niekšų gieda Kyrie eleison,
ir milijonai žemės daržo mirštančių minių – laudamus