->
Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė –
Niekad nepamirši juoko to smagaus.
Tai jaunystė mano – viesulų mergužė.
Kas besulaikys ją, kas ją besugaus?
Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant,
Tą laukinę mergą už juodų kasų –
Nusikrėsi sprandą .. . Nuskardės tik juokas,
Kaip kalnų griaustinis užu debesų.
Palikite komentarą