Poezija

TAI VAKARAS, tai mariose prigesęs,
Tai slibinas, užčiaupęs degančius nasrus,
O kasa žemę nekantrus Pegasas
Ir kremta žalvario žąslus…

Vai jokim pasakų ieškot, Pegase,
Vai jokime pasigrožėt naktim!
Gal slibino urve ją gyvą rasim,
Gal dar pajėgsime atimt…

Ir krūpčios olose nakties šešėliai,
Ir žvaigždės nerimu į mus žiūrės,
Kai slibino nasrai įtūžę vėlei
Liepsnom kaip laužas sužėrės…

Ir tris dienas, ir tris naktis kovosim –
Praliesim kraujo tris marias
Ir karalaitę gražią išvaduosim,
Bet nieks mūs žygio pėdsakų neras,

Tik karalaitė gal prikels senovę,
Gal ji pati tą pasaką apsakinės: –
O trečią naktį, slibiną nukovęs,
Ant rankų gyvą išnešė mane…