Man nepatinka

Man nepatinka, jei bičiulis senas Man nepatinka
Manęs nelanko, kai esu nesveikas,
Ir kai trise mane pargriauna žemėn
Ir atima penkiolika kapeikų…

Man nepatinka, jeigu mano draugas,
Kur vaikėm kamuolį kartu po pievą,
Įmušęs įvartį į dėdės langą,
Pabėga, o mane palieka vieną.

Man nepatinka, kad mažai žuvelei
Neleidžia grįžt namo žvejys išalkęs,
Ir tas, kurs gaudo pievoje drugelį
Ir areštuoja tartum nusikaltėlį.

Man nepatinka apvali kaip lankas
Tetulė ragana ir jos dukrelė,
Kur juokiasi ir išmeta pro langą
Mažytį atsibodusį šunelį,

Man nepatinka spoksantys į langus
Ir dėdė Simas su kvailais anūkais,
Kur suriša sparnus raišam balandžiui
Ir pasišaukia katiną Moliūgą,

Man nepatinka, kai į seną maišą
Įgrūda katę ir iš džiaugsmo ploja,
Kada atplėšia mano pirmą laišką
Ir garsiai skaito, ir visi kvatoja,

Man nepatinka, kad jėgos mažai
Ir triukšmas iš penkioliktojo buto –
Ten geria vyną, keikias negražiai,
Ir verkia pamiršta visų Danutė…

Man nepatinka dideli ir gražūs,
Kur daro negražiai ir – „Eik šalin! –
Man sako. – Tu dar kvailas, tu dar mažas
Ir nieko dar suprasti negali!..”