Ir siurbėlės

Gal esu nesveikas, nes…
Aš bijau ir siurbėlės,
Aš bijau į upę murktelt –
Siurbėlė mane nusiurbs tuoj!..

Maudosi šunelis Brisius, –
Aš vis tiek bijau įbristi –
Siurbėlė ten išsižiojus
Laukia mano vargšės kojos.

Man tas baisiai nepatinka –
Kam išvis ji reikalinga?!
Nei ten ūgio, nei ten grožio –
Siurbia kraują tartum buožė.

Buožė buvo storas ponas,
Nuo siurbimo net raudonas –
(Aš žinau – mums rodė kiną),
Ir dėl to juos išnaikino.

Reik sušaukt – mintis man gimė –
Siurbėlių susirinkimą
Ir išdrožt joms tokią kalbą:
„Kas nedirba – tas nevalgo!”

Pamanykit — baisios ponios!..
Tyso per dienas ant šono —
Lai važiuoja į Baku
Naftos siurbt, o ne vaikų!