->
Visą dieną ūkavo ir verkė,
Tarsi žemėj ko ieškodama, pūga.
Visą dieną plakė juodus gluosnius
Nenumaldoma balta ranka.
Tik pavakarėn pūga nuščiuvo
Ir kiekviena snieguole prisiglaudė prie žemės.
Tarp stogų snieguotų ir sakų
Saulė prasisunkė – atsisveikinti.-
Lyg didžiulį žemės kraujo lašą –
Saulę nuogos gluosnių šakos neša…
šis eilėrštis tikrai primena ziemos vaizdą atvirai jis man labai patinka!!!
Labai gražus as taip net nemoku.