Žiemos poemos

Pirmas sniegas.

Kaip čystą sąžinę, žiema išbarstė pirmą sniegą
Ir pakirstos eglaitės žalios.
Balti laukai ilgiausią miegą miega.
Ant lauko pušys kelios.

Užgimimas.

Nakties kvepėjimas, kaip šventos mostys,
pasiskleidė, nebeužtvenksi.
Tai Dievo kūdikis, kaip balta ostija,
Marijos rankose.

7 mylios geležinio tilto.

Po ežeru sušalę vandenys, nutilę, it užburtos pilys tyli.
7 mylios geležinio tilto.
Su ašarom ir pelenais valgymą su išgėrimu maišydami, žmonės nuėję mylią
mato leliją, plaunasi ysopu užu I.N.R.I, kryžiumi pakeltą.