Snaigės

Baltos baltos snaigėm lyg kasnykais pievos
Iš melsvųjų tolių mėlynais dažais.
O kad taip ateitų šičia geras Dievas
Su mažais berniukais vieškeliuos pažaist.

Gražios kyla bonios, akmenų bažnyčios.
Milijonai saulių šviečia ir nakčia…
Ar draugaut neleis kas mums su Dievu šičia?
Ir kalbėt su Kristum ar negera čia?

Gražios, šviesios dienos, kai ramus smūtkelis,
Kryžkelėj parymęs, žvelgia į laukus.
Čia ateina močios, savo galvas kelia,
Lūpom maldą šnabžda: “Dieve, laimink mus”

Dengia snaigės žemę lyg baltais kasnykais.
Baltos juostos tęsias, gal labai toli.
Šviesios žvaigždės naktį ir laukai tie tykūs
Ar nesako, Dieve, jog čia Tu esi!