Pirmo sniego preliudas

Sutemos šviesios alyvinės
Gatvėm pasnigtom vaikšto,
Sienos murinės žalsvos
Po sniego baltom aureolėm.
Pirmas sniegas.

Tūkstančius kartų pirmas.
Tūkstančius kartų laukiamas –
kaip vyšnių baltas žydėjimas.
Atskleistas naujas lapas –
baltas, iš pirmo sniego…
Ką jame įrašysi
nekantriai
skubia ranka?

Kad čia,
kur prie varpinės prigulė
Sutemos šviesios alyvinės,
Kur krenta nuo gotikos bokšto
Tamsaus violeto šešėlis,
Kur tilto melsvi turėklai
Tarsi pakilę skristi,
Kur sienos žalsvos atgyja
Po sniego baltom aureolėm…

Tik čia – ir niekur kitur –
Tu būsi pats laimingiausias,
Tik čia, tik ant žemės trupinio
Tu saulei lupas praversi,
Ir jokioj kitoj planetoj
Nerasi taip mylinčių rankų,
Ir jokiam kitam pasauly
Tu taip nemokėsi laukti…
Tik čia ir niekur kitur –
Reikalingiausias tu būsi.

…Sutemos šviesios alyvinės
Guli ant pirmojo sniego.
Vogčiom, kaip vaikystėj, į burną
Įsidedi snaigių žiupsnelį…