Vasaros mūšis

Ankstyvą rytą Vasaros auksinės
Virš mano kiemo avinėlis plaukė –
Sparnuotas, garbanotas, baltaplaukis –
Dangaus – pačiu giliausiu – vandenynu.

Bet pasirodė du ginkluoti, rūstūs
Laisvai juodi, iš Vakarų ir Šiaurės
Ir susidūrė jie virš kiemo mūsų,
Norėdami šią dieną užkariauti,

Atimt iš paukščių ir vaikų visuomenės
Saulutę – ryto bilietą į kiemą –
Perkūnijom ginkluotos dvi kariuomenės,
Bet aš linkėjau pralaimėt abiem joms.

Ir užvirė dar nematytas mūšis
Danguj tarytum knygose Diuma, –
Visi visi tupėjom susigūžę –
Kas po stalu, kas po lapu kieme,

Ir tapo rytas panašus į naktį,
Tik blyksteldavo sprogę sviediniai,
Ir vėjai – keturi pasiuntiniai –
Net švilpdami stogais kaip katės lakstė.

…Nutilo mūšis viršum mano kiemo,
Ir nežinau aš, kas tenai laimėjo –
Tik avinėlis verkė visą dieną —
Gal sužeistas, gal jam sparnus skaudėjo?..