Umbra tacita

Tarp saulės
ir tarp manęs
tėra tiktai tavo sparnų šešėlis.
Ant nedažytų grindų,
ant kaladėlių beraidžių,
ant nebeūžiančių sraigės kiautų
ir nuskalauto vaikystės pajūrio.

Tiktai tavo šešėlis,
paskutinė žvaigždė,
ant mano rankų rusena
vasaros
vakaro
vėsuma.