|
-> Vakare, man beveik užmigus,
Kai dar šviečia lempa šalia,
Bet ant stalo jau miega knygos
Ir medinė varlė žalia,
[Daugiau…]
Pametę viską, bėkim gaudyt
Pavasarį moters plaukuos,
Kai saulė eina pasimaudyt
Ir paukštis gieda ant šakos,
[Daugiau…]
Vos tik nugriaudė ir nulijo,
Žaibai užgeso debesy, –
O jau lakštingala nebijo
Giedot, džiaugsminga ir šviesi,
[Daugiau…]
Vasara – kaip odaliska:
Tingiai alpsta nuo kaitros.
Ežerai kaip akys blizga,
Žydi kalvos – krūtys jos.
[Daugiau…]
-> Kaip buvo viskas šilta ir apskrita:
Dangus ir saulė, kriaušės ir vynuogės
Ir lengvo debesio pavėsy
Laukiančios meilės mergaitės krūtys.
[Daugiau…]
Visur sodai gražūs žydi
Ir bitutės nektaro jiems pavydi.
Laukuose gėlelių pilna
Mirga, šviečia kuokštai smilgų.
Ant kelmų prižėlę kerpių,
Netoliese tupi pulkas erkių. [Daugiau…]
Vasaros gale
Konservuoju sapnus
Uogas ir obuolius
Moteris ir saulę
Su vidurnakčio
Kavos skoniu
Konservuoju sėklas
Rytojaus dainai
Be ritmo ir melodijos.
Vasara savo žalio gymio kūną
kiekvieną dieną vis kita suknele puošia :
geltona pienių medaus,
raudona bijūnų kraujo,
žydra mažučių viktorijų,
violetine našlaičių,
marga širmų jurginų. [Daugiau…]
Iš vasaros džiaugsmo, iš saulėtų vaišių
Pailsęs sugrįžau į savo namus.
Nuploviau versmėj sudulkėjusias kojas
Ir rankose paslėpiau degantį veidą.
Už durų dar gaudžia aidai pasiviję,
Ir ūščioja dar sūkuriai spindulingi,
Ir plazda džiaugsmu palydovės plaštakės,
Bet mano namuose jau sūtemos smilksta
Ir mano krūtinėj – tylos valanda.
[Daugiau…]
-> Sidabro tvenkiny pabudo keistos gėlės:
lėtai praviro dideli, balti žiedai,
ir suposi viršum gelmės, kaip vėlų
rugpjūčio vakarą sušvitusių aukštai,
juodam danguj, pavargusių didžiulių žvaigždžių
šalti, lediniai atspindžiai.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai