|
-> Rytą,
patekant saulei,
mirė boružė.
Ją vežė iškeltą aukštai
stikliniame laše.
[Daugiau…]
Kada baigiasi tavo vasara
Ir saulė nepakyla
Aukščiau nustatytos ribos,
O mintys nesulaikomai
Plaukia į amžinybę –
Netikėk, kad liko tik tai,
Netikėk, kad žmonės suteikia skausmą
Ir slepiasi savo kiaute. [Daugiau…]
ŠVELNI rugpjūčio vėsuma,
O širdis net ritmą lėtina…
Keista naktis! Žiūriu žvaigždėsna –
Pasibaisėtina, pasibaisėtina!
[Daugiau…]
Mažas, visų baramas laukų vijokli,
kvietį apsivijęs,
saulės ir lietaus taip pat ištroškęs
kaip ąžuolas, kaip kregždė, kaip aš.
[Daugiau…]
-> Vasara!
Neišsenkantis aukštas ąsotis!
Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios.
Nori? – atsigerk volungės čiulbesio.
Nori? – užplustančios audros…
[Daugiau…]
Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę.
Tolimas kelias – ligi nakties.
Greit ant beržo kaktos – iš upės išnėręs –
Vakaras mėlyną ranką uždės.
[Daugiau…]
Vasara buvo vakar:
vėlyvas vasaros lietus,
vėlyva vasara
bailiai stebėjo
nokstantį obuolį.
Nusileisk į pakalnę: ten vidurdienį šlama rugiai,
ir pamiškių lūšnose kirtėjai dalgį kala.
Nusileisk į pakalnę: stebuklingai –
saulė spinduliais nubarstė nežvyruotą jų kelią.
[Daugiau…]
I
Šiandien prisiminiau aš vieną nuotykį iš savo bundančios vaikystės metų,
Tą tylų vasaros sekmadienį, keliavusį pro mus,-
Kai ašen ir senolė – dviese –
Palikę buvom saugot ir dabot namus.
[Daugiau…]
-> 1
Taip degė, degino ta saulė
Per visą vasarą karštai!
Atrodė, saulės ir pasaulis,
Nes jos pilni visi kraštai!
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai