Vilnele!

Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija – į Nemuną…
Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.

Kovas kovoję – kruvini
Sugrįžtame, sugrįžtame…
Žaizdas nuplausim vandeny,
Žaliais šilkais aprišime.

Kiekviens akmuo prakalbintas,
Koki mes vyrai, pasakys, –
Kaip priešų šalmus skaldėme,
Mirtis kaip merkė jų akis.

Sesuo žydrioji, Vilija,
Skubėk, skubėk į Nemuną!
Sakyk, kad laisvę mylime
Labiau mes už gyvenimą.