Tėviškės žemelė

TEKA Nemunėlis ašarom pasruvęs
Ir šilai dejuoja aimana gilia,
Tik negali atsidust lietuvis
Anei pasiskųsti kruvina dalia…

O pilka šilaine, o gelti smėlynai,
Prakaitu pasotint jūsų negali…
Kodėl nedalinga, brangioji tėvyne,
Mums tavoji laimė yra taip meili?!

Nepajėgs išplėšti iš krūtinės,
Nebent jau išplėštų su pačia širdim –
Neatstos mums niekas mylimos tėvynės,
Tai dėl to ir niekas niekad neatims!

Bet šiandieną seka, lyg šešėlis,
Lyg tamsus šešėlis, slegianti mintis,
Kad užgynė, lyg vartus užkėlė,
Į tėvynę grįžti nedraugai pikti.