|
-> Vandenyno demonai nubudo –
Gena, gaudo plieno paukštį baltą –
Alpdamas girdi staugimą gūdų –
Tai mirtis . .. Junti jos kvapą šaltą.
[Daugiau…]
Karališkus kraštus nualinęs,
Nukritęs žemėn iš dangaus,
Kaip karštas kirvis kerta kalinius,
Jis širdį perkerta žmogaus.
[Daugiau…]
Kareiviai ir karvės žingsniuoja keliu.
Raudonas saulėlydis šviečia pro dulkes.
Štai paukščiai praskrido ties gluosniu žaliu,
Štai gėlės prie tako, geltonos ir smulkios.
[Daugiau…]
Maža gyvatė miegojo, tėvų netekus našlaitė,
Pranašo plonas liežuvis džiaugsmą tarp lapų sėjo,
Vakaras griuvo po liepa, viltį artojų palaistęs,
Chloras, anglis ir deguonis stikliniam karste ilsėjos.
[Daugiau…]
-> Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
raudonos, kad pravirkt gali, –
rasa ten laša nuo lelijų –
kaip dalgio ašmenys – gaili.
[Daugiau…]
Man užžėlęs teko kelias
Per trakus, kur raugės velias,
Smilgos šiaušiasi plačiai,
O žiedai – reti svečiai…
[Daugiau…]
Tiems, kas budi, tiems, kas minga,
Vakarinis varpas gieda
Psalmę darnią ir mįslingą,
Plėnis laimina ir žiedą…
[Daugiau…]
Griauskit, sinkliai, skelbkit žvangiai
Dulkių garbę uolai stangiai!
Ji raukšlėtą kaktą kelia,
Kad užstotų vargo pelę,-
[Daugiau…]
Per žiemą nekinta
Eglelė žalia –
Taip amžių nupinta
Lietuvių dalia…
[Daugiau…]
-> Kur mirksnio keras širdį remia,
Ten tavo piūtė negausi,
Ir vergo jungu virsta žemė,
Kol, kurmi, tu tik ją rausi…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai