Mes neleisim

MES neleisime, brangi tėvyne, niekam
Tavo laisvės, tavo žemės po kojų pamint,
Pasiryžę mirt, tavo sargyboj liekam
Ir išvesti iš pavojų žengiame pirmyn.

Ar ne vakar nukamuotai, nukankintai
Sutrupėjo sunkūs pančiai, amžiais nukalti?
Po tamsios nakties skaisčiai rytai nušvinta
Ir sutikti saulės eina debesys balti…

Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas –
Ir šiandieną, kaip kadaise, nepristigsim jų –
Tegu šėlsta žiaurios vėtros, tegu mėtos –
Nenutrauks tavo gyvybę laikančių gijų…

Neprarasi niekad amžinų troškimų,
Neužmirši ištesėti savo pažadų:
Skelbti laisvę, nors be balso, nors užkimus,
Nors merdėjime tepasilikusiu žadu.

Vai tikėk, tikėjimo, tėvyne, nepraraski,
Sopulingą veidą savo kelki išdidi –
Ne nuo šiandien tau gimtinę gūžtą drasko,
Ir ne šiandien prasidėjo eisena graudi…

Tais keliais praėjo jau gausingos kartos,
Tais keliais ir ateitis kaip vandenys tekės –
Nesuklupusi tikėjime nė karto,
Amžinai jinai į laisvę veršis ir tikės.

Pasiryžę mirt, tavo sargyboj liekam
Ir išvesti iš pavojų žengiame pirmyn…
Mes neleisime, brangi tėvyne, niekam
Tavo žemės, tavo laisvės po kojų pamint!