->
I
Aš jau greitai nebūsiu,
aš jau greitai užmigsiu:
mano kraštas žiema,
mano kraštas vidunaktis,
tik mano krašto delne,
mėnuliui šviečiant,
žėri apsnigtas vaismedis.
II
Mano kraštas žiema,
mano kraštas vidurnaktis,
vienišas balsas
prarastų namų amžiuj,
tik mano krašto neužsėtais laukais,
miego laukiant,
aidi rogių ilgi skambalai…
Aš dar negreitai nebūsiu,
aš dar negreitai apkursiu.
liudnas ir man netinka