Ir pasakys

IR PASAKYS – turėjo giedrą veidą,
O tokį graudų žodį,
Aš noriu aiškus būt, lyg veidrody
Save čia jums parodyt.

Einu skliautu, kur spindulėliai tyška,
Atsižiūrėdamas į svietą,
Ir pats neatskiriu, kur kaukė antiška,
Kur mano veidas, mano lėtas…

Girdžiu, kaip tėviškė įmigus knarkia –
Myliu jos lauką, moteris, degtinę
Ir naktį kiaurą dangų, tartum tarką,

Kur rūmų tiek stačiau kadais sietyne…
Nespręskite iš žodžių, šilo, lauko
Apie mane – juk ten ne aš, ten mano kaukė!


1 komentaras - Ir pasakys

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>