Bėgimas iš tėvynės

Iš tėvynės skrenda gervių pulkas,
pakelyje baltą plunksną meta –
likit, upės, likit, kloniai puikūs,
likit vargo ir vergijos metams.

Niekur neisiu iš tavęs, tėvyne,
niekur neisiu, motm, iš tavęs,
tavo skausmas, tavo veidas nusiminęs
iš visur mane sugrįžt teves.

Iš visur mane jaunystė ūkaus
Ir sugrįžt, sugrįžt tešauks tenai,
kur –
koplytėlių Jonai Nepomukai,
devyngalviai Jurgių slibinai,

kur gojelių toks žalių žalumas,
artojėlių kur tokia daina,
o gimtų senų namelių dūmuos
kur motulės pasaka sena …

Iš tėvynės o kur man keliauti,
kur gyvenimo ieškot, kokioj šaly,
kur man rast dangaus gražesnį skliautą,
pabarėliai kur tokie žali? ..

Ar į pietus ten, kur gervės skrenda,
su lazda žilvičio man keliaut,
ar į vakarus, kur baisios bombos krenta,
nuo rytų tiktai toliau, tiktai toliau…

Vokietijon gal per Tilžės tilta,
gal pasieny upeliu tiktai pabrist –
ir bus miela ten, ramu ir šilta,
nematysiu niekad komunistų …

Žus visam pasaulyje komūna,
ją, kaip naktį, krentančią regiu –
neteisybė greit pakyla, greitai žūna,
eina ji keliu bedugnėn ir slidžiu.

Keturių Kantonų ežero pakrantėj
gražios vilos, gražios uolos ir kalnai –
gal Šveicarijon man keltis ir gyventi,
gal tėvynę antrą rast tenai? ..

Žus visam pasaulyje komūna,
ją, kaip migla, mirštančią matau –
neteisybė greit pakyla, greitai žūna:
ne vergijai amžius viešpataut.

Išdidus ir šokantis Paryžius
daug keliautojų viliodavo kadais,
daug padugnių, daug gražių bažnyčių …
Ne, tėvynės nieks man nepakeis!..

Žus visam pasaulyje komūna:
iš vergijos stos išlaisvintas žmogus –
neteisybė greit pakyla, greitai žūna:
jos nelaimina nei žemė, nei dangus.

Saugo kreiseriai paniurusį Lamanšą,
ne, nesėsiu kuterin mažan,
neišveš manęs į kitą krantą,
neišbėgt iš komunizmo niekur man.

“Žus visam pasaulyje komūna!..” –
kaip griaustinį tolimą girdžiu.
Neteisybė greit pakyla, greitai žūna:
Eina ji keliu bedugnėn ir slidžiu.

Man Norvegijos patinka puikūs fjordai,
Ekvadoras, Kalifornija, Peru,
daug gal rasčiau jų margoj mansardoj
vienam žmogui vartų atvirų.

Vienam žmogui daug šioj žemėj vietos,
o tiek maža maža ieškau jos
karalijose, respublikos’, sovietuos,
maža šiapus ir anapus Baltijos.

O praeis, tikiu, praeis visa komūna.
Praeitis – kaip kryžius kris kapuos.
Bus pasaulis duotas žemės sūnui
jį statyt, valdyt ir meile puošt.