Baltas balandėlis

LIETUVA, tavim džiaugiuosi ir didžiuojuos!..
Gyvenimą, pasaulį perėjęs perdėm,
Matau, kaip driekias vieškeliu plačiuoju
Tavo graži buitis nuženklinta žvaigždėm…

Ir lygiai laimės, lygiai sielvarto metuos
Matydavau tavo akyse ir veiduos,
Jog nebūtinai gilu, kur nesimato
Dugno, nes gal tik sudrumstas seklus vanduo.

Tavo giedrių akių gelmėj, kaip išminties
Šaltiny, alsuoja žemės įsčių smėlis…
Dėl to ir nebijok tamsybių ir nakties!

Plasnodama, lyg baltas balandėlis,
Kėsnojantis sparnus prieš viesulą blaškų…
Būk, Lietuva, man tas boluojantis taškas!