Aš čia – gyva

leškojau tėviškės tamsioj naktyj, it kapas:
– Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ar plaka dar skausme širdis sukepus,
ar tu gyva, ar negyva?

Iškėliau, šaukdamas, rankas į dangų juodą:
– Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ir kai parpuoliau, bėgdamas per gruodą,
atsakė man: – Aš čia – gyva.

Aš čia – gyva, – po kojų tarė žemė,
aš čia – gyva – sūnau, ar nematai?
Aš čia – gyva, – palinkę ir sutemę
atsiliepė dangaus skliautai.

Aš čia – gyva, – Dubysa subangavo,
aš čia – gyva, – jai pritarė krantuos,
aš čia – gyva, – kaip aidas sudejavo
daina pagojuose aukštuos.

Ėjau klupau iš pirkios į pirkelę:
– Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Tik balsas tas man rodė tamsų kelią:
Aš čia – gyva, aš čia – gyva.

Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai…
– Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva?
Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių
atsiliepė: – Aš čia – gyva.