Miegas

Niekados nesu aš matęs Miego,
Nežinau net, kaip jisai atrodo.
O kas naktį lovoje vis tiek
Tysau ir žiūriu sapnus spalvotus.

Kaip ateina Miegas, negirdėjau,
Kaip išeina — neregėjau niekad.
Visą naktį po stalu tupėjau,
Laukiau – neatėjo tąnakt niekas.

Aš net nežinau, kad aš miegu!
Stebis tik mama: „Vartais ilgokai”.
Nežinau, ar jį laikyt draugu,
Ar jis atskubės, kai bus man bloga?
Kai prarasiu, nieko neįgijęs,
Kai įgysiu daug, praradęs viską,
Kai pabels Ruduo, sapnus išvijęs,
Ar ateis jisai? Iš kokio miško?..

Aš regėjau, kaip sesulė mirė,
Kaip Takai eglišakius jai klojo,
Kaip tėvelis, juodaplaukis vyras,
Daug naktų – savaičių nemiegojo.

Pagalvojau aš tada, kad Miegas
Gali būt šaltesnis ir už Mirtį –
Ant plaukų tėveliui krito sniegas
Ir jau niekados nebeištirpo…