Kas užvis geriausia

Danguje ganiau aš baltus žirgus,
Žemėje ieškojau, ko nebūna.
Vasaros man kūlė baltus žirnius,
Ogi žiemos vežė į malūnus.

Baltos dienos malė baltus miltus
Tarp tėvelių rankų pamažu.
Ir gyvenimas byrėjo šiltas
Į metus, tarytum į maišus.
Saulė virė, mėnesėlis kepė,
Vakaras varvėjo kaip medus.
Rytas rūką, tartum sviestą, tepė, –
Tai vaikų gyvenimas gardus.

Aušo man tada rytai it šventės,
Kažin kur toli perkūnai trankės.
Ir patiko man mažam gyventi
Tarp šiltų šiltų tėvelių rankų.