->
Rudenio purpuras plakasi klevo vėtroj.
Saulė, praplėšus debesį,
nuplėksta kartkartėm
kaip gaisro ugnis.
Stalą, sienas ir veidus
nušviečia purpuras –
kraujo atšvaitu
(buvusio ar būsimo?).
Žingsniai tolydžio artėja
laiko ar budelio?).
Didi iškilmingai apsupus gaublį
kaip nimbas purpuro valanda.
Palikite komentarą