->
Šalti laukai ir šulinių vanduo,
Ir horizontuose malūnai moja.
Ateina gelsvas kaip liepsna ruduo,
Ir piemenys liūdnam miške dainuoja.
[Daugiau…]
|
||||||
-> Šalti laukai ir šulinių vanduo, Kas dieną vis blyškesnės dienos, Aš mačiau šiandie veidą rudens, Raudonos uogos. Lapai – kaip iš vaško. -> Šešėlis lengvas ir skaidrus, jau nebeįžiūrimas, neliesdamas vandens įėjo į valtį, ir statulai krante pasirodė, kad valtis pati atsirišo ir tuščia nuplaukė nurimusia upe į bekraštę rudenio dieną. Tada statula, nusilaužusi šaką, užsidengė veidą ir ėmė lėtai grimzti į žemę, ir netrukus pakrantės smėly beliko vien tik šaka, – gulėti ir vysti abejingoj rudenio šviesoj. Vidunakčiui atėjus, veidrodžiai pradeda dirbti. Rudens naktis ilga, stiklai iš senatvės padūmavę ir tingūs, iki dienos toli, ir jiems nėra kur skubėti. Pirmasis palinksta, ir jame ne iš karto atsimuša gulintis ant kilimo su juoda dėme smilkiny, ir veidrodis iš lėto paduoda jį kitam, o tasai jį perlieja į sekantį, ir taip jie dirba ligi pat aušros, kol paskutiniajame belieka vien tik tamsi dėmė, bet ir ši pagaliau išnyksta. Ramaus vidudienio auksinės naginės Keičia, staigūs ir mįslingi, Nepažinti žalio miško! -> Daug kas jau skirtį išvargo, |
||||||
© 2024 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai