Sielininkai

Lietingą vakarą paniurusia vaga
sroveno drumstas, šniokščiantis vanduo.
Ir paskutiniai sielininkai nuplaukė žemyn srove,
dainuodami liūdnas dainas… Ruduo.

Rudenio sapnas

Per miglotą sodą ateina mergaitė. Žaliom akim.
Taip spindi senų pilių žalvariniai stogai mėnesienoj.
Ji tiesia man saują drugių negyvų: Paimk!
Paimk ją – saulėto mūsų rudenio dieną.
[Daugiau…]

Rudenio laužai

Po skrendančiais variniais debesim
sužėrę skambančius lapus į krūvą
ir juos ugnim užpjudę, darbininkai su kastuvais
liepsnojančiais prapuola didmiesčio raudono klegesin, –
[Daugiau…]

Lapams krintant

Tavo žodžius nutvėręs vėjas
nusineša svyruojančia alėja
ir lieja mums į veidus lietų ir lapus.
[Daugiau…]

Spalio lietus

Drėgnoje alėjoj atsispindi
susigūžę medžiai milžinai.
Apkabinę verkiančius žibintus
šnabžda jie ir supasi liūdnai.
[Daugiau…]

Lapkričio migloj

Nepalik manęs vieno… Rudens
paslaptingi laivai plaukia gatvėm…
Kruvinų jų žibintų vienatvėj
man šiurpu be žmogaus. O šalta
[Daugiau…]

Rudens diena

Rudens diena giedra kaip vaiko siela.
Liepsnoja topoliai lyg angelo sparnai.
Pro juos praplukdo saulę vėjo sieliai,
šnarėdami iš lėto irklais mėlynais…
[Daugiau…]

Ruduo

Rūstūs rudenio trimitininkai vėjai trimituoja
liūdną maršą žemėj merdinčių gėlių.
Miesto aikštėje mergaitės jiems į taktą rankom ploja,
ir krumpliais kareivis aklas muša būgnelius.
[Daugiau…]

Rudenio miškai

Šlama mano miškai gedulingai,
tūkstančius rankų nuogų iškėlę dangun.
Minia nuolankių ir rūsčių maldininkų.
Gieda mano miškai po rudens dangum.
[Daugiau…]

Palėpė

Vėl vieną vakarą per darganą ir vėją
į pilką namą, seną mūsų burlaivį, grįžtu…
Virš stogo šlama ąžuolas lyg burė vėjuj,
ir supas laiptai girgždančių lentų.-
[Daugiau…]