Mano pašto dėžutė

Kaip laukia laiškų mano Pašto Dėžutė,
Kaip dairosi gatvėn kas rytą…
Štai lapas Kaštono, lengvai atitrūkęs,
Į pravirą burną jos krinta.

Ir skaito ji laišką, gražiai parašytą
Auksiniais rugsėjo dažais:
„Sveika! Labą Rudenį. Kaip gyveni tu?
Dabar aš rašysiu dažnai…”

Ir rašo kas rytą laiškeliuos karpytuos,
Ką paukščiai ir debesys kalba.
Kur gervės šią naktį išskrido,
Ko miglos ieškojo pakalnėj…

Tačiau šįryt atsiuntė sniegenos žinią:
Jau dunda žiema ledo plentais!..
Ir atlekia laiškas labai paskutinis:
„Sudie… Iki kito Rudens…”