Keistas švarkas

Aš kadais turėjau švarką –
Paprasčiausią, margą.
Bet rugsėjo vieną rytą
Į pietus jisai išskrido.

Tąsyk pievoj veršis bliovė,
Graudžiai klykė gervės…
Suplasnojo dviem rankovėm
Švarkas susinervinęs.
Nors ir smarkiai tąsyk lijo,
Gervių trikampį pavijęs,
Būrio uodegoj jis
Taip ir nuplasnojo…

Grįžt pavasarį turėtų –
Prisimins gal kelią.
Džiaugčiaus, jeigu išperėtų
Daug mažų švarkelių…