Žibutė

Žibutė, melsvoji gėlytė,
Nors miškas sustingęs dar miega,
Išlindo pro tirpstantį ledą.

Nubudus iš baltojo sapno
Ir veidą pakreipus į saulę,
Prabilo: ,,Būk sveikas, pasauli,“.

Pabuskite žolės ir medžiai,
Čiurlenkit, šaltiniai, ar girdit
Pavasario plakančią širdį?

Ir žydi melsvoji gėlytė,
Iškilus virš lapų pernykščių,
Ir klausosi – antys atkrykščia…