Pavasario naktis

Naktis ateina per pavargusį pasaulį
ir neša miego kvepiančias taures.
Kaip tulpės žiedas užsimerkia saulė,
naktin ir tu, keleivi varganas, iries.

Kaip angelų laimingos akys, mirga žvaigždės
ir lig kitos dienos apyaušrio mirgės.
Dar nuo sunkios kelionės dega tavo kojų žaizdos,
o tu kaip kūdikis rankas į dangų tiesi ir džiaugies.

Ir tavo džiaugsmo upė netelpa krūtinėj,
jo sklidina visa pavasario naktis,
visi jauni žiedai pavasariniai,
visa, kaip sapnas, žydinti buitis.