Pavasario antitezė

Tu man sakai: Pavasaris. Išėjo Nemunas.
Pavasaris, sakau, ledus jau išnešė Neris.
Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas…
Ir, lyg girdžiu, toli toli
ilsėdamasis pakely
tėvynei sveikinimą siunčia vyturys.

Nuo tolimų pakalnių kyla tirštas ryto rūkas,
ir krūpsi neramiai širdis tokia viena viena.
– Neverk, – jai sako šventas Jonas Nepomukas,
palinkęs žemiškų linksmybių pakely …
Ir iš toli, ir iš toli
kaip potvynis atplaukia vasaros daina.

Tu man sakai: Pavasaris. Alyvos supasi.
Pavasaris, sakau, atverkim jam duris.
O skausmas sieloj, o kančia sustingus lūpose,
ir lyg girdžiu, toli toli
parpuolęs šaukia pakely
žmogus – žvėris.