|
-> 1. GYVYBĖS BURTININKAS
Pavasari,
ką rudenio pikta ranka nuraškė
ir ką pakando gruodas ir šalna,
pavasari, tau vėl pakvietus, tvaska
nauja gyvybe naujo ryto raštuos,
vėl kiekviena gėlelė bėga saulėn tekina.
[Daugiau…]
Dainuok, pavasario pasauli,
dainuok, pavasario dangau,
aš kaip gėlė į tavo saulę
iš amžių sapno pabudau.
[Daugiau…]
Iš amžių rūko atėjai tu šiton žemėn,
iš amžių sosto ją ir vardą sau gavai, –
ir kiekviena naktis tau nauja ryta lemia,
ir rudenio šalnoj ne amžiams tu žuvai.
[Daugiau…]
Į ryto varpinę įskrido juodas varnas,
ir ėmė bust ir keltis kryžiai ir kapai,
giesmių giedot pakilo priemiesčių tavernos
ir gaust pavasario varpai –
pavasario varpai.
[Daugiau…]
-> Nedaugelį pavasarių nuskynėme.
Nedaug ir nemažai.
Ir žaižaruojančių gaisrų plazdėjime
anos buities preliudijas giedojo angelai.
[Daugiau…]
Priemiesčio gatvėj – lyg balti paukščiukai
Ant juodų, sublizgusių tvorų
Tupi saulėj sniego kąsneliukai,
Paskutiniai iš pusnių šiaurių.
[Daugiau…]
Aš gyvas,
nes jaučiu, kaip lašelis nukrinta
pavasario mielo lietaus
ir mano pavargusioj rankoj numiršta,
neapsėmęs pasaulio plataus.
[Daugiau…]
Jau pats laikas. Jau kovas. Dienos ilgėja.
Monotoniškai nebepuola
sustingusiom plaštakom sniegas.
[Daugiau…]
Kiekvieną žydintį pavasarį mes bėgdavom
prie atsibudusio upelio krašto
ir nešdavom laivus ir klegesį, ir skiedras
į mūsų vaikišką pavasarį.
Mes trokšdavom, kad mūs laivai
laimėtų mėlynąjį kaspiną.
[Daugiau…]
-> 1
Dideli ir monotoniški, ir abejingi
Upių vandenys tekėjimu masyvišku, plačiu
Liejasi per lygumas. Nuo jų šnerėjimo sultingo
Svaigsta žemė lyg moteris nuo mylimojo kuždesių.
[Daugiau…]
Puslapis 2 iš 10«12345678910»
|
|
Naujausi komentarai