Tolimas kaimas

Ne pasakų tolimas kaimas
paskendo migloj pamažu –
tėviškės liūdnas atšlaimas …
O buvo ten, buvo gražu!

Klegėjo pavasario gandras
ant mūsų kaštano aukštai,
žydėjo kaimynų levendros
ir kvapūs alyvų žiedai.

Ak, spaudžia krūtinę ir plėšo
tos lankos, ta žemės daina –
o gal jau, o gal negalėsiu
sugrįžti –
kaip vasaros saulė –
sugrįžt –
kaip sugrįžta diena …

O gal tie pagojai žalieji
jau niekad manęs nesulauks,
kur buinūs tilvikai suėję
per vasarą klykaus ir šauks ..

Gal ežero gimto Širvenos
pakrančių balti ajarai
šlamės per visas mėnesienas:
ne viskas, ne viskas gerai…

Ne pasakų tolimas kaimas
paskendo migloj pamažu –
tėviškės liūdnas atšlaimas …
O buvo ten, buvo gražu!