Tėviškė

Prietemoj tylios moterys stovi prie atviro lango:
dengia pečius palaidi peleniniai plaukai.
Ievų medžiai žydi ir žiūri į žydrą vandenį.
Teka garuodama tėviškės upė lėta Vaidmena.

Tokia vėsi molinė asla pavargusioms kojoms.
Pro lygų žiogų čirenimą prunkščia arkliai,
panėrę snukius į tamsią ir tykią srovę.
Dėdė niūniuoja dainą apie ievą ievužę.

Glosto gera ir gaivi migla mano veidą.
Medžių melsvi siluetai grimzta į naktį.
Pilkos moterys stovi ir tyli prie lango.
Atsidūsdami aidi už girių varpai.