->
Štai ir mes namo sugrįžę…
Pirkios nebėra…
Baltuoja mediniai kryžiai –
Lyg nauja tvora.
Spalio pavakarės vėsios.
Ryšuliai greta.
Tėviškės brangios griuvėsiuos
Prieglauda šalta.
Dengia slėnį skraistė rūko –
Tarsi anuomet,
Kai nė vieno mūs netrūko
Gimtame name.
Juosta baltuoja kelelio
Prieblandoj laukų…
Čia mes laukdavom tėvelio…
Kaip nūnai nyku.
Čia sutikdavo motutė,
Kvapas šilumos…
Svetimi čia vėjai pūtė,
Nebėra mamos.
Ties saulėlydžiu palūžta
Nuovargiu sparnai…
Kas išdraskė jūsų gūžtą,
Juodvarniai varnai?
Šimtą kartų išdraskytą
Suksite ir vėl.
Saulė juk tekės kas rytą
Ir neklaus kodėl.
Palikite komentarą