Eilėraščiai apie namus | Eilerasciai.lt

Lakštingala negali nečiulbėti

Kai po šalnų pradės žydėt alyvos,
Lakštingala negali nečiulbėti…
Tegul griuvėsių akys dar negyvos,
Te vieškeliai išmalti ir duobėti,
[Daugiau…]

Naktys rudenio – tamsios ir vėsios.
Mirčiai kelias – be galo, be galo.
Rymo šmėklomis niaurus griuvėsiai.
Tyli žemė, ir akmenys šąla.
[Daugiau…]

Sakalai broleliai – kur jūs?
Girios ąžuolėliai – kur jūs?
Ar baltoj smiltelėj trūnit?
Girių glūdumėlėj tūnit?
[Daugiau…]

Upė šaltuonėlė –
Mano Širvinta
Rudenio lapelių
Mirga priberta…
[Daugiau…]

Baltas rūkas jau kelias
Ties tamsia pakalne.
Šiltą mažą rankelę
Spaudžiu savo delne.
[Daugiau…]

Vilties gėlelė į saulę stiepės,
Jos nepakando rudenio šalnos,
Pučia ir pučia vėjas iš stepės…
Pustė supustė pusnynų kalnus.
[Daugiau…]

Skaudžia maudžia troškulys krūtinėj –
Lyg žaizda, išdeginta žarijom.
[Daugiau…]

Žvarbūs lietūs raižo tartum peiliai.
Dargana rudenė – klampios pelkės.
Dagilėli, ko taip čypsi gailiai?
Ai netekęs draugo, ar išalkęs?
[Daugiau…]

Jei aš nesugrįžčiau,
jei likčiau gulėti
toj žemėj derlingoj,
šaltoj, svetimoj…
[Daugiau…]

Atimkit iš manęs
tą skurdųjį peizažą, –
dirvonų tuos laukus
padangės svetimos.
[Daugiau…]