|
-> Spindi saulėj langai po audros ir lietaus,
mano tėviškės namo langai.
Sugrįžtu iš kelionės ilgos ir matau:
skęsta saulėje tėvo namai.
[Daugiau…]
Eglyne pasikelia vėjai. Tykiai
jie per miegantį sniegą atbėga –
ir, nuskynę varveklį ledinį,
paskambina lango stiklan.
[Daugiau…]
Kai mano basos kojos pirmąkart palietė žemę,
ji buvo šilta ir drėgna kaip motinos lūpos.
Toli, dangaus drumzlinam pakrašty, dar dudeno
griaustinio būgnai ir vėjai kvepėjo lietum.
Mano pėdą kuteno apvalios žvyro kruopelės
ir plovė žalia ir rasota žolė… Platus
ir didžiulis atrodė man kiemas tėvų be galo.
[Daugiau…]
Kalnų šaltiniai rytmetį mane pabudins,
ir mano šuo džiaugsmingai saulėj los.
Paimsiu lazdą, ir išeisime abudu
po akinantį sniegą paklajot.
[Daugiau…]
-> Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo.
Bus skaidri, šalta žiemos naktis.
Švies didžiulės žvaigždės tylumoj,
ir beržai stovės šalikelėm balti.
[Daugiau…]
Dulka vieškeliai balti pro mano namą
ir nusidriekia tolybėsna lyg dainos,
ir beržų žaliasai rūbas jau plevena;
vasaros vidudienių palaima
supa mano tėviškės gimtinį namą…
[Daugiau…]
Vėl vieną vakarą per darganą ir vėją
į pilką namą, seną mūsų burlaivį, grįžtu…
Virš stogo šlama ąžuolas lyg burė vėjuj,
ir supas laiptai girgždančių lentų.-
[Daugiau…]
Tu jauti dar plaukuose kelionės vėją
ir ant lūpų rudenio lietaus lašus.
Kambary tylu. Jau vakaras atėjo –
ir tamsa languos plasnoja pamažu…
[Daugiau…]
Per drumstą dangų atskrenda paklydęs paukštis
ir sunkiai supa ilstančius sparnus…
Ir aš einu – į sąnarius atplūsta skausmas –
ir aš einu – ir ieškau, kaip ir jis, namų.
[Daugiau…]
-> Štai ir mes namo sugrįžę…
Pirkios nebėra…
Baltuoja mediniai kryžiai –
Lyg nauja tvora.
[Daugiau…]
Puslapis 4 iš 8«12345678»
|
|
Naujausi komentarai