Pabėgėliai

Ėmė ir pabėgo vieną dieną
Iš virtuvės – ką dabar daryt? –
Pietūs, Pusryčiai ir Vakarienė,
Nė nepažadėję grįžti ryt.

Pats girdėjau aš ausim ne savo –
Liežuvavo Telšiuose liežuviai:
Vakarienė bėgdama dainavus
„Tegyvuoja menkė ant keptuvės!”

Pusryčiai pro Kupiškį į
Rytus Ant prakąsto sumuštinio skridę,
Sumuštinis – ką tik po muštynių,
Mėlynavęs nuo saldžių mėlynių.

Pietūs iš trijų patiekalų,
Nesutarę sukt kuriuo keliu,
Kryžkelėj ilgai ieškojo kelio,
Kol įklimpęs savyje Kisielius

„Pietūs – į Pietus!” – paskelbęs šūkį,
Šliūkštelėję tuoj visi pirmyn, o
Kai Saltibarščiai Pietuos surūgę,
Šnicelis pabėgęs į Berlyną…

O virtuvėj indai prašo darbo:
Atsistojęs piestu, žvengia stalas,
Ir durelėm skėsčioja išbalęs
Šaldytuvas – nusipelnęs sargas.

Laksto sienom nusigandę rykai,
Šaukia šaukštai: „Ką gi mums kabint?”
Susigūžus dujinė viryklė
Mirksi kertėje žydrom akim.

Sutarškėjo stalčiuje šakutės:
„Ką dabar daryti? Reikia vytis!”
Nuo vinies apalpusios nukrito
Dvi riestainių suriestos skylutės.

Samtis suplasnojo tartum paukštis –
Strykt pro langą, šaukdamas „Pirmyn!”
Jam iš paskos purptelėjo šaukštai
Ir maži šaukšteliai sidabriniai.

Dujinė viryklė laiptais dunda,
Šaldytuvas ropščias pro duris,
O šakutės – greitos kaip sekundės,
Bet kažin ar ką bepasivys…

Aš virtuvėj stoviu nusigandęs –
Kai pjūkleliais griežė vakar dantys,
Ak, ir kam taip garsiai sušukau:
„Niekados nevalgysiu daugiau!..”