Kas savo žemės širdį jaučia

Kas savo žemės širdį jaučia
iš juodžemio vagų gimtinių,
kas savo žemės širdį jaučia
srovėj upelių sidabrinių,

kas savo žemės širdį jaučia
mažam laiškely rugio daigo,
kas savo žemės širdį jaučia
gyvoj gėlėj po gruodžio speigo,

kas savo žemės širdį jaučia
bangoj melsvųjų marių lino,
kas savo žemės širdį jaučia,
kai vargo pėdos dirvą mina,

kas savo žemės širdį jaučia
kai žydi rožės ir kai sninga, –
galybių Viešpats maloniausias
palaimins derlių jo duosningai.