->
Gyvenau aš saulėtam name,
Saulė šokinėjo grindimis.
Pabučiavo miegantį mane
Vienas mažas saulės spindulys.
Pabudau – už lango saulės plotai…
Pasirodė man visa diena ta,
Kaip laukų siūbuojantys aruodai,
Kaip kalnai, kurių dar nieks nematė.
Buvo ta diena kaip dovana,
Tartum Ąžuolyne zuikių šokis…
Nušuoliavo, nebegrįžo niekad pas mane,
Gal aš tik susapnavau ją tokią…
Palikite komentarą