Venecija

Jie bangoj pakyla iš lėto
Paauksuoto stiklo tvane:
Ticianas ir Tintoretto
Ir gondolų juoda minia.

Gedulingi gondolų kūnai
Girdi šauksmą mirties balsų.
Ties kanalais mato lakūnai
Vario arklius tarp debesų.

Iš lėktuvo iššokęs, angele,
Nuplasnok vandenų keliais
Ir išgirsi beprotę anglę:
“What a beutiful British place”.

Stangrūs vėjai prie burių limpa,
Saulė rodo kelią laivams,
Vandeny dainuojanti nimfa
Šypsos savo akliems dievams.

O dievai nesupranta juoko,
Net akliems žiūrėti skaudu:
Marmurinėm sraigėm barocco
Šliaužia klasišku fasadu.