->
Kelias, kryžkelė, šventorius, koplytėlė –
kiek vilčių į aukštą bokštą jos įkėlei,
kai pavargęs čia laukais ėjai, klupai,
kai širdy skambėjo šaukiantys varpai:
– Din-dan-dan,
skubink, eik iš čia,
kur mirtis, kančia …
Viešpaties vardan
Din-dan-dan …
Ima gaust vargonai giesmę graudžią,
ir dangus ir žemė gaudžia gaudžia,
ir “Libera me” juodų mišių gaida
tavo giesmei pritaria varpų malda:
– Din-dan-dan,
ko tu lauki čia,
kur mirtis, kančia …
Eik tėvų naman,
Din-dan-dan …
Kelias, kryžkelė, palaukė, ežerėlis,
o pakrantėj jo – berželiai, gluosniai, gėlės,
o pakrantėn jo žalion kai ateini,
žalvarinis varpas suskamba dugne:
– Din-dan-dan,
ko tu ieškai čia,
kur mirtis, kančia,
plauk kitan krantan,
Din-dan-dan…
Vakaras, saulėleidžiai auksiniai,
ir taip gera, taip ramu krūtinėj,
kai mažan luotelin tyliai sėdi tu,
tiktai aidas atsišaukia nuo krantų:
– Din-dan-dan,
viskas liko čia –
mirtys ir kančia…
Viešpaties vardan
Din-dan-dan …
Palikite komentarą