Rubajatai

Tavęs nebus

Ateis pavasaris, žydės žilvičiai ir klevai – tavęs nebus.
Ateis duktė, ateis sūnus, ateis kiti, kur tu buvai – tavęs nebus.
Per žydrą dangų saulė kops ir mėnuo patekės – tavęs nebus.
Kaip vandenio, kaip vandenio žmonių daug nutekės – tavęs nebus.

Žmogus ir jūra

Krito jūron, krito mažas, kaip smiltis, lašelis –
tu ir jūrą ir lašelį tu, žmogau, matai.
Nuo pajūrio lig pajūrio eina ilgas žemės kelias –
o kas tu? Iš kur tu? Į kur tu, žmogau, kritai?..