|
-> Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę –
Ir juodos vėliavos į saulę pasikėlė.
Gedėki, mano žeme, nesulauktos laimės
Šviesiųjų prižadų palaužtame šešėly.
[Daugiau…]
Pakilo, sumojo juoduoju sparnu, –
Ir aš į jo sostą, kaip vergas, einu.
Jis kvėpė liepimą numirėlio vėlei, –
Ir skverbias į spindulius kapo šešėliai.
[Daugiau…]
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus. [Daugiau…]
Sudie tau pasakiau saulėtekio metu, –
Pasibaigė diena – ir vėl tavin grįžtu
Išblyškusia dvasia, nublankusia širdim,
Pasveikinti tave – ir likti su tavim.
[Daugiau…]
-> Jau nėr nė vieno lapo mano sodo medžiuos,
Tik šiurkštūs stagarai į lango stiklą beldžias.
Bet šiurpulingi žodžiai iš nakties glūdumo
Vadina klaikiai žengti į anapus.
[Daugiau…]
Budi mano Juodas Angelas
Mano sapno žydry –
Dunkso laibas kiparisas
Mėnesienos sidabre.
[Daugiau…]
Ant gęstančio laužo sužibo įspindusi žvaigždė,
Išblėso žarijos pilkų pelenų pūkuose,
Ir mėlynų dūmų sustingusios prieblandoj srovės
Lengvais debesynais pakibo pakalnės drėgmėj.
[Daugiau…]
Nuodų taurė karaliaus soste,
Ant žemės aukso karūna.
Sukniubus klupo karalaitė –
Po kojų rožė kruvina.
[Daugiau…]
Turėdams krūtinę piktumo pripiltą,
Aš motiną savo nudėjau senyvą
Ir, peilį įleidęs lavonan jos šiltą,
Išplėšiau padūkęs jai širdį da gyvą.
[Daugiau…]
-> Ateis mirtis kaip vargana senutė,
Bedantė jos burna nusišypsos.
Paims rankas ir nebeleis ilgiau čia būti,
O kartą ugnį užgesins veiduos.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai